Jurbarke aptarta Tauragės poligono plėtra: gyventojams pristatyti planai ir nauda savivaldybei

Sausio 7 dieną Jurbarko rajono savivaldybėje surengtas susitikimas dėl planuojamos Tauragės poligono plėtros. Vietos bendruomenės kvietimu atvyko krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė‑Trakimienė, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai. Juos priėmė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Diskusijoje dalyvavo savivaldybės tarybos nariai, Viešvilės ir Smalininkų seniūnijų seniūnai, Viešvilės seniūnaičiai, vietos bendruomenių atstovai, šauliai ir kiti rajono gyventojai. Susitikimo metu aptarti klausimai dėl siūlomos poligono plėtros Jurbarko rajono teritorijoje, galimo poveikio keliams, inžinerinei infrastruktūrai, laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimui ir kasdieniam gyventojų gyvenimui. Dalis dalyvių išreiškė pasirengimą susitaikyti su tam tikrais nepatogumais, tai sietina su valstybės gynybos poreikiais.

Pristatyta, kad Tauragės poligono teritoriją numatoma padidinti 2710 ha Jurbarko rajono ribose, o Tauragės rajone esamos ribos nebūtų keičiamos. Tuomet bendra poligono teritorija siektų 6398 ha. Į plėtrai numatytą zoną patenka vienas draustinis, vieno rezervato buferinė zona ir vienas kultūros vertybių objektas, tačiau čia nėra privačių žemės sklypų ir nuolatinių gyventojų.

Pažymėta, kad poligono funkcija išliks tokia pati, kaip nustatyta įstatymu: teritorija būtų naudojama Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratyboms. Naudojama technika ir ginklai būtų su imitacinėmis priemonėmis, šaudyklų neplanuojama įrengti, kovinis šaudymas nevyktų. Gyventojai apie pratybas būtų informuojami iš anksto, skelbiant grafikus ir įrengiant informacinius stendus. Nevykstant pratyboms, teritorija būtų atvira lankymui, grybavimui ir uogavimui. Medžioklė būtų galima suderinus su poligono kariniu viršininku.

Susitikime akcentuota, kad kariniuose poligonuose taikomi tokie pat Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimai, kaip ir civilinėse teritorijose. Teigta, kad plėtra neapims plynų miško kirtimų, o Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone. Pabrėžta, jog sprendimai dėl plėtros turės būti priimti tik po dialogo su savivalda ir tęsiamų konsultacijų su vietos bendruomene, o galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono išplėtimo numatoma priimti Seime 2026 metų pavasarį.

Gyventojams pristatytos ir planuojamos finansinės priemonės savivaldybėms, kurių teritorijoje veikia poligonai. Numatyta kasmet skirti dalį gynybos biudžeto, proporcingą karinių teritorijų dydžiui, o socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai – 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis planuojama skirti iki 5 mln. eurų kasmet. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai ir iki 5 mln. eurų mobilizacijos pareigūnų funkcijoms. Pilietinio pasipriešinimo mokymams planuojama ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams ir Pilietiškumo bei gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų. Informuota, kad dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai dėl Tauragės poligono skelbiami svetainėje www.kam.lt/duk/taurages-poligonas, o papildomiems paklausimams skirtas el. paštas [email protected].